Įvadinis

Ar tikrai kažkas prasideda tada, kai kažkas baigiasi? Po truputį ateina suvokimo laikas, kad Benignos epocha baigėsi. Epocha skambus pavadinimas ir tik todėl, kad aprėpta nemaža eilė metų, bliankiau ar ryškiau išsirikiavusių. Nenuguls aišku į jokį istorijos vadovėlį, net i literatūros chrestomatiją nenuguls. Nes aš nepabaigiu to, ką pradėjusi. Ir nėra nė vieno šedevro įforminto taip, kad turėtų išliekamąją vertę, ne popieriuje, ne kietajame diske, ne interneto tyruose. Neišskaptavau nė ketureilio ant sienos uoloje, nenupešiau tam ketureiliui komikso, tiems, kas nebekalbės lietuviškai, neišsiučiau jo kapsule į kosmosą ateities epochoms. Aš net mokslo šaknies filologyne krimsti neužbaigiau... Bet va epochą užbaigti sugebėsiu. Ne globali ji, aišku, asmeninė. Bet epocha! Jau nebėra turbūt tų sąsiuvinių, iš kurių prasidėjo Benigna, vienas kitas išlikęs iš tų laikų, kai Benigna rašė. Dabar Benigna tik skaito.  Benigna išsisėmė. Aš net rašyk.lt profilio prisijungimus palaidojau nebeatgaivinamai, nebeturiu teisių į tai, ką ten Benigna rašė. Dabar galiu tik paskaityti. Ir parašyti. Bet čia tik tada, kai ateis kita epocha. Jeigu kažkas tikrai prasideda kai kažkas baigiasi.